Spektaklis tapo intymiu, jautriu ir vietomis aštriu žvilgsniu į šiuolaikinio žmogaus pažeidžiamumą, vidinę kovą su vienatve ir pastangas nepalūžti kasdienybės triukšme.

Scenoje skleidėsi temos, kurias dažnas linkęs slėpti po sėkmingo gyvenimo kauke: slegianti emocinė įtampa, nesaugumo jausmas ir kova su vidiniais demonais. Tragikomedijos žanras leido į šiuos sunkius išgyvenimus pažvelgti ir per humorą bei ironiją, o atviros spektaklio akimirkos kvietė žiūrovą susitikti su savo paties trapumu.