Spalio 17-osios vakarą Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje koncertavo Latvijos radijo bigbendas ir vokalistė Kristīne Prauliņa. Koncertinė programa buvo skirta dviem Latvijos muzikos sukaktims – kompozitoriaus ir pianisto Raimondo Paulo 90-mečiui bei Latvijos radijo bigbendo 60-mečiui.

Raimondo Paulo muzika – nuo šeimos prisiminimų iki bendros scenos

Vokalistei K. Prauliņai R. Paulo kūryba artima nuo vaikystės. Kaip pasakojo atlikėja, muzika jos šeimoje visada užėmė svarbią vietą, o per šventes artimieji susėsdavo prie stalo ir dainuodavo. Tarp šių dainų dažnai skambėdavo ir R. Paulo kūriniai.

„Tai muzika, su kuria mes visi Latvijoje užaugome“, – sakė K. Prauliņa. Todėl vėlesnė pažintis su kompozitoriumi ir galimybė kartu dirbti jai atrodė sunkiai įtikima. Atlikėja R. Paulą vadino didžiausia savo šalies legenda ir teigė nemananti, kad Latvijoje kada nors bus kitas toks kūrėjas.

Prisiminusi pirmąjį susitikimą su kompozitoriumi, K. Prauliņa pasakojo, kad jis sėdėjo prie pianino. Pamačiusi natas ji pajuto, jog jų susitikimas turi ypatingą prasmę. Atlikėja taip pat pabrėžė, kad net jei klausytojai nesupranta latviškų dainų žodžių, gali pajusti jų emociją. Anot jos, Lietuva ir Latvija yra panašios mažos šalys, kurių žmones sieja artumas, o kad ir kur pasaulyje nukeliautų, jie vis tiek skambina namo ir grįžta prie savo šaknų.

Džiazo, soulo ir bigbendo skambesys

Latvijos radijo bigbendas, vadovaujamas meno vadovo, saksofonininko ir aranžuotojo Kārļio Vanago, Mažeikiuose pristatė R. Paulo kūrybai skirtą programą. Joje skambėjo specialiai vokalistei K. Prauliņai sukurtas projektas „Melns ar baltu“, kuriame susipina Paulo melodijos, atlikėjos vokalas ir Latvijos radijo bigbendo skambesys. Programą papildė ir bigbendui pritaikyti Philo Collinso kūriniai.

K. Prauliņai koncertai su Latvijos radijo bigbendu – ypatinga patirtis. Atlikėja pasakojo kilusi iš gospel choro aplinkos, todėl jai artimas buvimas didelės muzikantų komandos dalimi.

„Man patinka būti didelės komandos dalimi. Man patinka galia, energija ir meilė, kurią jauti, kai daug žmonių dirba dėl vieno tikslo“, – mintimis dalijosi vokalistė. Latvijos radijo bigbendą ji apibūdino kaip pasaulinio lygio kolektyvą, o koncertus su juo – kaip šventę, kurią kiekvieną kartą išgyvena iš naujo.

Kalbėdama apie Mažeikių publiką, K. Prauliņa ją apibūdino kaip šiltą, palaikančią ir dėmesingą. Anot atlikėjos, koncertas nėra vien scenoje vykstantis pasirodymas – tai bendra patirtis, kuria muzikantai dalijasi su salėje esančiais žmonėmis.

Vokalistė tikėjosi, kad klausytojai išsinešė šilumos, džiaugsmo ir muzikos, kuri pakylėja dvasią. Ji vylėsi, kad tą vakarą patirti jausmai ir skambėjusi muzika dar ilgai išliks jų atmintyje.

Raimondo Paulo kūryboje – ir džiazo istorija

R. Pauls laikomas vienu žymiausių Latvijos kompozitorių ir pianistų. Jo kūryboje susipina latvių liaudies muzikos motyvai, džiazas, bliuzas, rokenrolas ir kitos muzikinės įtakos.

Džiazas Paulo kūryboje atsirado dar jaunystėje. 1961 metais kompozitorius sulaukė pripažinimo už kūrinių ciklą „Portreti“, o vėliau sukūrė ir daugiau džiazo kompozicijų bei siuitų. Ši kūrybos dalis atskleidžia kitą Paulo muzikinio palikimo pusę – ne tik plačiai žinomas dainų melodijas, bet ir instrumentinę muziką, kurioje svarbią vietą užima džiazo ritmai bei improvizacija.

Šešis dešimtmečius siekianti istorija

Latvijos radijo bigbendas įkurtas 1966 metais. Tuo metu kolektyvas vadinosi Latvijos SSR televizijos ir radijo estradiniu orkestru. 1996 metais jo veikla buvo nutraukta, o 2012-aisiais kolektyvas atkurtas kaip Latvijos radijo bigbendas. Prie jo atkūrimo prisidėjo ir R. Pauls, prodiuseris M. Briežkalns bei saksofonininkas K. Vanags.

Šiandien bigbendo repertuare susitinka džiazo tradicijos, Latvijos kompozitorių kūryba ir specialiai kolektyvui rengiamos aranžuotės.