Naujienos

Dvidešimt metų profesionaliojo meno Mažeikiuose

Data 2026-10-28

Dvidešimt metų – dvidešimt rudenių, kai Mažeikiuose skamba pasaulio muzika, susitinka skirtingos meno formos ir miestą pasiekia Lietuvos bei užsienio kūrėjai. Rugsėjo 25-ąją prasidėjęs ir spalio 28-ąją pasibaigęs XX tarptautinis Mažeikių meno festivalis šiemet publiką pakvietė į vienuolika renginių, vykusių Mažeikių kultūros centre, Renavo dvare ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Jubiliejinėje programoje susitiko klasikinė, kamerinė, džiazo ir pasaulio muzika, teatras bei dailė, o koncertai, spektakliai ir paroda dovanojo galimybę pažinti Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbus bei patirti profesionaliojo meno įvairovę.

 

Tradicija, kurią pradėjo maestro Saulius Sondeckis

Tarptautinio Mažeikių meno festivalio idėjos autorius ir pirmasis meno vadovas – šviesios atminties profesorius, maestro Saulius Sondeckis. 2006 metais jis iškėlė tikslą profesionalųjį meną – muziką, dailę, šokį ir teatrą – pristatyti bei skleisti garsių Lietuvos kultūros asmenybių Juozo Vaičkaus, Vytauto Klovos ir Konrado Kavecko gimtinėje. Maestro pradėtą tradiciją nuo 2016 metų tęsia festivalio meno vadovas, smuikininkas Džeraldas Bidva. Šiemet jis mini dešimtmetį šiose pareigose.

Per dešimtmetį keitėsi festivalio atlikėjai, repertuaras ir žanrų proporcijos, tačiau Dž. Bidva pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti nusistovėjusią meninę kartelę ir tradicijos tęstinumą. Dvidešimtosios festivalio sukakties jis nesureikšmina vien dėl skaičiaus – kiekvienas festivalis, pasak jo, yra savitas ir nepakartojamas.

Festivalio programa pradedama rengti gerokai iš anksto – šis darbas trunka visus metus, nors patys renginiai telpa į kiek daugiau nei mėnesį. Dž. Bidva pasakojo, kad sudarydamas programą atsižvelgia į skirtingus klausytojų pomėgius ir stengiasi, kad joje atsispindėtų įvairūs muzikos žanrai bei atlikėjai.

„Svarbiausia, kad festivalio programa būtų įvairi, tačiau kiekvienas renginys atitiktų aukštus meninius reikalavimus. Norisi, kad Mažeikių publika galėtų išgirsti skirtingų žanrų muziką, susipažinti su Lietuvos ir užsienio atlikėjais“, – mintimis dalijosi Dž. Bidva.

Ar festivalis pavyko, anot meno vadovo, geriausiai gali pasakyti patys klausytojai. Jis pasakojo sulaukiantis žmonių skambučių, žinučių ir padėkų po koncertų. Tokie atsiliepimai jam yra svarbus įvertinimas ir paskata tęsti pradėtą darbą. Prie festivalio įgyvendinimo taip pat daug prisideda Mažeikių kultūros centro komanda.

 

Nuo simfoninės muzikos iki teatro scenos

Jubiliejinis festivalis rugsėjo 25-ąją prasidėjo dailės ir muzikos susitikimu. Pirmiausia Mažeikių kultūros centro Didžiosios salės fojė atidaryta tapytojos Gabrielės Šermukšnytės paroda „Kartą svajonėse“. Jos kūryboje ryškios spalvos ir kasdienybės vaizdiniai susipina su ironija, o už patrauklių paveikslų slypi klausimai apie šiuolaikinio žmogaus įvaizdį, grožio standartus ir vartotojiškumo kultūrą.

Vakare festivalio atidarymo koncertą surengė Liepojos simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Gunčio Kuzmos. Kartu su orkestru pasirodė latvių smuikininkė Elza Siliņa. Programoje skambėjo Vytauto Klovos „Preliudas“, skirtas kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms, Selgos Mence specialiai festivaliui sukurta uvertiūra „Orionas“, Felixo Mendelssohno Koncertas smuikui ir Jeano Sibeliuso Antroji simfonija. „Orionas“ tą vakarą klausytojams pristatytas pirmą kartą. 

Rugsėjo 30-ąją festivalio programoje – susitikimas su teatru. Juozo Miltinio dramos teatras parodė spektaklį šeimai „Šešėlių miestas“, sukurtą pagal vokiečių rašytojo Michaelio Endės kūrinį „Momo“. Režisierės ir inscenizacijos autorės Kotrynos Siaurusaitytės pastatymas žiūrovus kvietė susimąstyti apie laiką, kurio nuolat skubantis žmogus vis dažniau stokoja, gebėjimą išgirsti kitą ir nepamiršti paprastų, bet svarbių gyvenimo dalykų.

Spalio 14-ąją Mažeikių publika susitiko su Klaipėdos dramos teatro aktoriais. Jie pristatė spektaklį „Kalės vaikai“ pagal Sauliaus Šaltenio romaną, režisuotą Eimunto Nekrošiaus. Scenoje atsivėrė XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos pasaulis, kuriame susipina žmonių likimai, mitai, prietarai, burtai ir bibliniai motyvai. Spektaklio inscenizaciją sukūrė pats romano autorius. Žiūrovų susidomėjimą liudijo sausakimša salė.

 

Muzika, sauganti kūrėjų atminimą ir jungianti kultūras

Spalio 3 dieną koncertu „Šimtmečio trajektorijos“ pagerbtas Mažeikių krašto kompozitorius V. Klova, kurio gimimo šimtmetis minimas šiemet. Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ dirigavo Giedrius Vaznys, kartu pasirodė sopranas Marija Arutiunova ir baritonas Andrius Apšega. Skambėjo V. Klovos, Kazimiero Viktoro Banaičio ir Juliaus Juzeliūno kūriniai.

Apie kompozitorių klausytojai sužinojo ir iš asmeniškesnės perspektyvos. Koncertą vedusi muzikologė Lukrecija Stonkutė dalijosi prisiminimais apie artimųjų Vytuliu vadintą V. Klovą, jo pomėgį konstruoti, gebėjimą įvairius darbus atlikti savo rankomis ir šeimos istorijas. Greta pasakojimų skambėjusios operų „Pilėnai“ ir „Du kalavijai“ arijos priminė jo kūrybos svarbą Lietuvos muzikai.

Spalio 6-ąją festivalis persikėlė į Renavo dvarą. Čia dvidešimtmetį minintis fortepijoninis trio „FortVio“ – pianistė Indrė Baikštytė, smuikininkė Ingrida Rupaitė ir violončelininkas Povilas Jacunskas – pristatė skirtingų epochų muziką. Programoje susitiko Claude’o Debussy, Franzo Schuberto, Rebeccos Clarke ir lietuvių kompozitorių Broniaus Kutavičiaus bei Ramūno Motiekaičio kūriniai. Kamerinės muzikos vakaras istoriniame dvare tapo vienu iš festivalio susitikimų su ilgametę patirtį sukaupusiu kolektyvu.

Kitokį muzikinį pasaulį spalio 8 dieną atvėrė tarptautinis kvartetas „Almare“. Jo narius – britų gitaristą Justiną Adamsą, Maroko dainininkę Yousra Mansour bei italų muzikantus Alessia Tondo ir Mauro Durante – suvienijo skirtingos kultūrinės tradicijos. Jų muzikoje susipynė Pietų Italijos ir Šiaurės Afrikos skambesys, Gnawa ritmai, bliuzas bei rokas. Mažeikiuose kvartetas koncertavo pirmą kartą. Prieš pasirodymą M. Durante džiaugėsi šiltu sutikimu: „Labai džiaugiamės čia būdami. Mažeikiuose lankomės pirmą kartą, mums labai patinka ši vieta ir Lietuvoje jaučiamės puikiai. Ačiū, kad mus taip šiltai priėmėte“, – sakė muzikantas.

Spalio 17-ąją festivalio scenoje pasirodė Latvijos radijo bigbendas ir vokalistė Kristīne Prauliņa. Jų programa buvo skirta kompozitoriaus Raimondo Paulo 90-mečiui ir bigbendo 60-mečiui. Skambėjo R. Paulo kūriniai, o programą papildė specialiai kolektyvui aranžuota Philo Collinso muzika. K. Prauliņai R. Paulo melodijos artimos nuo vaikystės – ji prisiminė, kad per šeimos šventes artimieji susėsdavo kartu dainuoti. „Tai muzika, su kuria mes visi Latvijoje užaugome“, – tikino atlikėja.

Kalbėdama apie pasirodymus su bigbendu, vokalistė išskyrė bendro muzikavimo jausmą: „Man patinka būti didelės komandos dalimi. Man patinka galia, energija ir meilė, kurią jauti, kai daug žmonių dirba dėl vieno tikslo“, – mintimis dalijosi K. Prauliņa.

 

Muzika, nešanti taikos žinią

Spalio 22 dieną festivalio programoje nuskambėjo „Pasaulio muzika“ – Senegalo muzikanto, kompozitoriaus ir dainininko Momi Maigos bei jo kvarteto koncertas. Kartu su juo scenoje pasirodė perkusininkas Aleix Tobias, violončelininkas Marçal Ayats ir smuikininkas Ramon Rodríguez.

Maiga kilęs iš garsios Cissokho griotų šeimos. Griotai – Vakarų Afrikos muzikantai ir pasakotojai, saugantys bei perduodantys savo bendruomenių istoriją ir tradicijas. Atlikėjas groti kora – tradiciniu Vakarų Afrikos styginiu instrumentu – pradėjo būdamas šešerių. Šiandien jo kūryboje susitinka mandinkų muzikos tradicijos, džiazas, flamenkas ir Europos klasikinė muzika.

Mažeikiuose skambėjusi muzika buvo ir jautri, ir ritmiškai įtraukianti. Koros melodijos pynėsi su violončelės, smuiko ir perkusijos garsais, o improvizacijos leido kiekvienam muzikantui atskleisti savo individualumą. Tačiau M. Maigos kūryboje svarbus ne vien muzikinis virtuoziškumas. Joje daug dėmesio skiriama taikai, migracijai, nelygybei, žmogaus orumui ir tarpusavio supratimui.

Šias temas atspindi albumas „KAIRO“, kurio pavadinimas mandinkų kalba reiškia „taika“. 2025 metais albumas pelnė „Enderrock“ muzikos kritikų apdovanojimą kaip geriausias albumas ne katalonų kalba.

Viena koncerte skambėjusių dainų „Ocean“ pasakoja apie žmones, kurie leidžiasi į pavojingas keliones jūra, ieškodami saugesnio ir geresnio gyvenimo. M. Maigos muzika kviečia nepamiršti jų likimų ir susimąstyti apie saugumo, galimybių bei laisvės nelygybę. Po koncerto atlikėjas bendravo su klausytojais, pasirašinėjo albumus ir fotografavosi su gerbėjais.

 

Renavo dvare – meilės dainos ir valsai

Spalio 25 dieną Renavo dvare skambėjo kamerinės muzikos programa „Johannes Brahms – Meilės dainos ir valsai“. Tarptautinė atlikėjų komanda pristatė abu Johanneso Brahmso „Liebeslieder“ ciklus – op. 52 ir op. 65. Juose susipynė vokaliniai kvartetai, duetai, trio ir solinės dainos, o atlikėjams akompanavo fortepijoninis duetas.

Meilės temą atspindinčių kūrinių tekstai paremti Georgo Friedricho Daumerio eilėmis, kurias įkvėpė įvairių tautų liaudies poezija. Tarp Brahmso kūrinių skambėjo ir Franzo Schuberto Fantazija f-moll, D 940, skirta fortepijonui keturioms rankoms.

Fortepijoniniu duetu muzikavo Justas Šervenikas ir estų pianistas Johan Randvere. Vokaliniame kvartete pasirodė sopranas Kristina Zmailaitė, mecosopranas Christiane Marie Riedl iš Austrijos, tenoras Edmundas Seilius ir bosas-baritonas Sébastien Parotte iš Belgijos. Renavo dvare susitiko romantizmo epochos muzika, meilės poezija ir skirtingų balsų dermė – nuo žaismingų valsų iki lyrinio ilgesio.

 

„Baroko šviesoje“ – jubiliejinio festivalio pabaiga

Spalio 28 dieną Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje koncertu „Baroko šviesoje“ užbaigtas XX tarptautinis Mažeikių meno festivalis. Baigiamajam vakarui pasirinkta programa sujungė Lietuvos ir Italijos muzikantus. Koncertavo kamerinis ansamblis „Kremerata Lituanica“, smuikininkas ir festivalio meno vadovas Dž. Bidva, italų fleitininkas Vincenzo Lai bei klavesinininkė Nijolė Dorotėja Beniušytė.

Bažnyčios erdvėje suskambo skirtingų tembrų instrumentai – smuikas, fleita ir klavesinas. Pastarasis, būdingas baroko epochai, išsiskiria savitu skambesiu: jo stygas ne plaktukėliai, kaip fortepijone, o specialūs liežuvėliai užkabina ir priverčia virpėti.

Iš Sardinijos kilęs V. Lai prieš koncertą pasakojo, kad baroko muzika jam artima dėl joje esančios laisvės ir gyvo atlikėjų ryšio. „Tai labai natūrali muzika. Joje jaučiama stipri muzikantų tarpusavio komunikacija, be to, svarbią vietą užima improvizacija“, – sakė fleitininkas. Lietuvoje jis lankėsi jau trečią kartą. Atlikėjas taip pat džiaugėsi Lietuvos kultūriniu gyvenimu, jaunų žmonių aktyvumu ir jų susidomėjimu kultūra.

Baigiamajam koncertui programa parinkta atsižvelgiant į bažnyčios paskirtį. Dž. Bidva dėl jos tarėsi su parapijos klebonu ir Mažeikių dekanato vicedekanu kunigu Ramūnu Norkumi, kuris pasiūlė įtraukti ir sakralinių kūrinių. Taip baroko muzika tapo paskutiniu jubiliejinio festivalio akordu.

 

XX tarptautinį Mažeikių meno festivalį finansavo Mažeikių rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir AB „ORLEN Lietuva“.