Mažeikiuose – sausakimša salė Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Kalės vaikai“

 Spalio 14-osios vakarą Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje parodytas Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kalės vaikai“, sukurtas pagal rašytojo Sauliaus Šaltenio to paties pavadinimo romaną. Į XX tarptautinio Mažeikių meno festivalio programą įtrauktas spektaklis sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo – salė buvo sausakimša.

Istorija ir simbolių kalba

Šaltenio kūrinys nukelia į XVIII amžiaus Mažąją Lietuvą – pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, tuo metu priklausiusią Prūsijai. Spektaklio inscenizaciją parašė pats autorius, o režisavo Eimuntas Nekrošius. Premjera įvyko 2018 metų vasario 3 dieną.

Spektaklyje susipina istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai, raganavimai, senųjų pagoniškų mitų atgarsiai ir Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija čia susilieja su kasdienybe, gyvenimas – su mirtimi, o amžinybė – su buitimi. Scenografiją ir šviesas kūrė Marius Nekrošius, muziką – Antanas Jasenka.

Teatro kritikė išskyrė spektaklio simbolių kalbą

Teatro kritikė Ingrida Ragelskienė recenzijoje „Kalės vaikai“ kosminio teatro epicentre“, publikuotoje žurnale „Kultūros barai“, atkreipė dėmesį į scenografiją, muziką ir režisieriaus gebėjimą S. Šaltenio tekstą paversti savita scenine visata.

Kritikės teigimu, scenografo ir šviesų dailininko sukurti objektai – medis, popierius, stiklas, porcelianas, stalai ir lovos – scenoje įgyja simbolinę reikšmę ir tampa istorinės atminties ženklais. Ji taip pat išskyrė sceninius vaizdinius, kuriuose susipina realybė ir anapusinis pasaulis.

Ragelskienė pabrėžė ir kompozitoriaus A. Jasenkos muzikos svarbą. Jos vertinimu, muzika ir scenos veiksmas susilieja į vientisą dialogą, kuriame atsiskleidžia gyvenimo ir mirties temos, protėvių vertybės bei archajiškas lietuviškumo pradas.